IŠREIKŠTINĖS IR NEIŠREIKŠTINĖS ŽINIOS PASYVIŲJŲ NAMŲ STATYBOJE, ŽINIŲ MODELIAI PASAULYJE IR LIETUVOJE.

Optimization of building maintenance expenditure becomes really an urgent issue in Lithuania. People prefer a warmer housing and show interest in recent decisions of engineering systems. They are looking for the best decision of heating costs optimization to price down heating costs not 10-20%, but a number of times. The results of passive houses scientific research as well as models of passive housing are discussed in the article. They ascertain and compare features of passive housing construction in different countries which depends on climatic conditions. Most countries support traditional housing. Remarkable thermal resistance and cost efficient maintenance of passive housing may be reached through an integrated approach of using proper architectural, constructional and engineering resolution, as well as applying the most relevant material usage and elaborating and accumulating practical knowledge. Lithuania, as well as other countries in the world, reveals that the concept of tacit knowledge still lacks sufficient attention within the construction industry, despite the fact that proper understanding and management of this resource is of immense importance for the achievement of better organizational performance. As the initial step towards the management of tacit knowledge, this paper examines the factors affecting tacit knowledge generation and utilization in the construction industry. [ABSTRACT FROM AUTHOR]

Lietuvoje ypač aktualus tampa pastato eksploatacinių išlaidų optimizavimas. Žmonės renkasi šiltesnį būstą, domisi naujausiais inžinerinių sistemų sprendimais. Išlaidų šildymui sumažinti ne 10-20 %, bet bent kelis kartus, ieškomas geriausias šildymo išlaidų optimizavimo būdas. Straipsnyje aptarti pasaulyje atlikti pasyvaus būsto moksliniai tyrimai, bei pasyvaus namo modeliai. Išaiškinti ir palyginti įvairių šalių pasyvių namų statybos ypatumai, priklausomai nuo klimato sąlygų. Daugelyje šalių yra palaikomos ankstesnės statybų tradicijos. Puikių pasyviojo namo šiluminės varžos ir ekonomiškumo rezultatų galima pasiekti kompleksiškai taikant optimalius architektūrinius, statybinius ir inžinerinius sprendimus, siekti geresnių medžiagų panaudojimo, tobulinti ir kaupti praktikos įgūdžius statyboje. Jei rinkos sąlygos leidžia, turimas žinias reikia struktūrinti. Pastebima, kad Lietuvoje ir pasaulyje statybos pramonės viduje išreikštinių ir neišreikštinių žinių sąvokos vis dar stokoja pakankamo dėmesio, neatsižvelgiant į tai, kad tinkamas supratimas ir turimų išteklių vadyba turi didžiulę reikšmę siekiant geresnių tendencijų projektavime, o taip pat neišreikštų žinių generavime ir panaudojime statyboje. [ABSTRACT FROM AUTHOR]