Ankstyvas kognityvinių funkcijų pakenkimas po vainikinių arterijų apeinamųjų jungčių suformavimo operacijų, rizikos veiksniai ir asimptominės miego arterijos stenozės įtaka

Introduction. Nowadays, succesfull treatment in cardiac surgery is determined not only by the absence of complications, but rather by the guality of post operative life of the patient. Returntonor malactivity post operativelly is of tendisturbed by the worsening of neuro psychological status of the patient. Cognitive declineis one of the most controversal complications following cardiac surgery, widely discussed in modern medical literature. The aim of our study was to determine preoperative risk factors associated with neuro cognitive complications and investigate whether asymptomaticcarotidarterystenos is has an impact on post operative cognition. Methods. We collected data of 127 consecutive patients, under going on pump CABG at our institution. Neuropsychological testing was conducted preoperatively and 7-10 days after surgery. Ultra sound examination of carotidarteries was performed forevery patient as a part of preoperative examination. Results. Early post operative cognitive decline (POCD) was detected in 46%of patients. Patients in POCD group were older (p=0.03), had higher preoperative risks core(p=0.009).Cognitive decline was associated with such factors as longer operation time(p=0.02), low cardiac output syndromeperioperativelly (p<0.05), postoperative bleeding (p=0.03) andeventuallylongermechanical ventilation and intensive care unit stay (p<0.05). Carotidartery lesion was detected in 42 (68.8% patients. Multi variate regression analysis showed that carotidartery stenosis of more than 50% was an independent predict or of POCD (OR26.89,CI6.44-112.34). Conclusions. Postoperativecognitive decline is afrequent complication following coronary artery by pass grafting. The incidence of POCD was associated with perioperative hemo dynamic in stability, post operative bleeding, delirium or cardiac arrhythmias. Increasedage, carotidarterystenosis, longer operation and mechanical ventilationtime, were independent predictors of post operative cognitive impairment. [ABSTRACT FROM AUTHOR]

Įvadas. Šiuolaikinė je kardiochirurgijoje operacijos sėk mą le mia ne vien po ope ra ci niμ komplikacijμ nebuvimas, bet ir tolimes nė pooperaci nė paciento gyvenimoko ky bė. Sėk min gas grĮ Ži mas Į Įpras ti nĮ gy ve ni mo ritmą po ope ra ci jos yra daŽ nai su trik do mas ne tiek fi zi niμ, kiek neu rop si cho lo gi niμ su tri ki mμ. Kog ni ty vi niμ funk ci jμ pa ken ki mas tai vie na iŠ daŽ niau siai pa si tai kan çiμ ir pla çiau siai ap ta ri nė ja mμ po ope ra ci nio lai ko tar pio kom pli ka ci jμ. Mū sμ ty ri mo tiks las bu vo Įver tin ti kog ni ty vi niμ funk ci jμ su tri ki mμ ri zi kos veiks nius ir nu sta ty ti mie go ar te ri jos su siau rė ji mo Įta ką Šiai kom pli ka ci jai iŠ si vys ty ti. Me to dai. Tai kant at me ti mo kri te ri jus, at rink ta 127 pa cien tμ gru pė, ku riai prieŠ ir po mio kar do re vas ku lia ri za ci jos ope ra ci jos at lik tas kog ni ty vi niμ funk ci jμ Įver ti ni mas 7 tes tμ rin ki niu. Eks trak ra ni ji niμ krau ja gys liμ būk lė Įver tin ta prieŠ ope ra ci ją tai kant du p lex so nog ra fi ją. Re zul ta tai. Kog ni ty vi niμ funk ci jμ pa ken ki mas anks ty vuo ju po ope ra ci niu lai ko tar piu nu sta ty tas 46% pa cien tμ. Šios kom pli ka ci jos at si ra di mas bu vo su si jąs su am Žiu mi (p = 0,03), di des ne prie Šo pe ra ci ne ri zi ka ver ti nant Eu roS co re (p = 0,009) bei to kiais veiks niais kaip: ope ra ci jos truk mė (p = 0,02), sim pa to mi me ti kμ po rei kis sie kiant uŽ tik rin ti op ti ma lμ krau jo spūdĮ (p < 0,05), po ope ra ci nis krau ja vi mas (p = 0,03) bei il ges nė dirb ti nės plau çiμ ven ti lia ci jos ir gu lė ji mo re a ni ma ci jos sky riu je truk mė (p < 0,05). Skir tin go laips nio pa ki ti mai mie go ar te ri jo se nu sta ty ti 42 (68,8%) pa cien tams. Mul ti va ria ci nės ana li zės me tu ras ta ko nig ni ty vi nio pa ken ki mo po ope ra ci niu lai ko tar piu ir mie go ar te ri jos su siau rė ji mo są sa ja. Vi du ti nio laips nio (50-69%) mie go ar te ri jos su siau rė ji mo gru pė je, kog ni ty vi niμ funk ci jμ pa ken ki mas at si ra do 86,6% daŽ niau (p < 0,001). He mo di na miŠ kai reikŠ min gas mie go ar te ri jos su siau rė ji mas > 50% la bai pa di di no neu rop si cho lo gi niμ kom pli ka ci jμ iŠ si vys ty mo ga li my bą (GS 26,89, PI 6,44-112,34). IŠ va dos. Kog ni ty vi niμ funk ci jμ pa ken ki mas tai daŽ nas reiŠ ki nys anks ty vuo ju po ope ra ci niu lai ko tar piu. Kog ni ty vi nio pa ken ki mo at si ra di mas bu vo su si jąs su to kiais po ope ra ci niais veiks niais kaip pa di din tas krau ja vi mas, he mo di na mi kos ne sta bi lu mas, de ly ras ar rit mo su tri ki mai. Vy res nis am Žius, mie go ar te ri jos su siau rė ji mas, il giau uŽ tru ku si ope ra ci ja beid irb ti nė plau çiμ ven ti lia ci ja di di no kog ni ty vi nio pa ken ki mo iŠ si vys ty mo ga li my bą. [ABSTRACT FROM AUTHOR]